Garbė Jėzui Kristui!

Brangūs mūsų Ganytojai,

Kaip tikintieji ir savo valstybės piliečiai, visą COVID-19 pandemijos laikotarpį buvome nuoširdžiai susirūpinę šios klastingos ligos plitimu mūsų šalyje ir atsakėme į Jūsų raginimą vienytis maldoje. Nors ligos pavojus iš mūsų visuomenės galutinai nepasitraukė, dėkojame Dievui už mūsų Tėvynei teikiamą apsaugą ir Jums, Ganytojams, už tęsiamą sielovadą šiuo sudėtingu laiku.

Mes, tikintieji, pastarosiomis savaitėmis negalėdami dalyvauti viešose šventose Mišiose ir priimti šventąją Komuniją, turėjome puikią progą iš naujo suvokti kunigystės svarbą ir pagilinti pagarbą mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūnui, esančiam toje mažytėje ostijoje. Tai tik sustiprino mumyse troškimą priimti Eucharistijos sakramentą. Todėl ypatingai džiaugiamės Jūsų balandžio 27 dienos nutarimu vėl leisti aukoti viešas šv. Mišias ir galimybe būti pastiprintiems šv. Komunija. Tačiau mus neramina Jūsų nutarime išsakytas sprendimas neapibrėžtam laikui įpareigoti šv. Komuniją dalyti tikintiesiems tik į rankas. Tai mus neramina pirmiausia dėl šių priežasčių:

  1. Šv. Komunijos dalijimo ant liežuvio praktika kur kas geriau užtikrina Kristaus Kūnui prideramą pagarbą bei leidžia išvengti nederamo ar net paniekinančio elgesio su konsekruota ostija. Praktikos dalyti šv. Komuniją į rankas taikymas veda prie mažėjančios pagarbos ir menkstančio tikėjimo realiu Kristaus buvimu konsekruotoje ostijoje ir vyne. Kaip teigiama Dievo tarnystės kongregacijos 1969 m. instrukcijoje Memoriale Domini, „ši įprasta praktika labiau užtikrina deramą pagarbą šventosios Komunijos dalijimo metu; ji atitolina pavojų paniekinti eucharistinius pavidalus [...], skatina Bažnyčios rūpestį ir rekomendacijas nuolat saugoti konsekruotos duonos fragmentus“.
  2. Įvedant praktiką dalyti šv. Komuniją į rankas, būtų atsisakoma nuo neatmenamų laikų įvestos ir visuotinių Bažnyčios susirinkimų išaukštintos praktikos. Šv. Komunijos dalijimo į rankas praktika konkrečia, išorine forma, kurią įgauna dabar, anksčiau niekada neegzistavo. Kaip teigiama jau minėtos kongregacijos 1973 m. dekrete De SS. Eucharistia, „įprotis konsekruotos duonos gabalėlius dėti priimančiam ant liežuvio <...> atitinka daugelio šimtmečių liturgines apeigas“.

Dėl aukščiau išsakytų nuogąstavimų ir atsižvelgiant į ankstesnį Lietuvos Vyskupų Konferencijos Liturginės Komisijos 1997 m. sausio 9-osios pareiškimą, kuriame reaguojama į Lietuvoje plintančią praktiką dalyti šv. Komuniją į rankas ir skelbiama, kad: „Lietuvos vyskupai mano, kad ir toliau palaikytinas pagarbus Lietuvos tikinčiųjų Šventosios Komunijos priėmimo būdas ir ragina kunigus bei tikinčiuosius neatsisakyti iš gilaus tikėjimo plaukiančių savojo krašto tradicijų <...> Lietuvos Vyskupų Konferencija, atsižvelgdama į susiklosčiusias pamaldumo ir pagarbos Eucharistijai tradicijas, neįveda Lietuvoje praktikos dalyti Komuniją į rankas.“,

nuolankiai klausiame:

ar pasibaigus epidemijai ir praėjus COVID-19 grėsmei į visas Lietuvos bažnyčias vėl bus sugrąžinta praktika dalyti ir priimti šv. Komuniją ant liežuvio?

Galiausiai, nuoširdžiai prašome šios praktikos grąžinimo kaip galima greičiau, kad vėl galėtume šia, labai gražia tradicija, parodyti mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui savo pagarbą ne vien vidiniu nusiteikimu, bet ir išorine laikysena, taip pat, kad kiek įmanoma, būtų išvengta nepagarbaus elgesio ar net šventvagysčių su mūsų Viešpaties Kūnu.

Linkime Jums Dievo malonės ir Švč. Mergelės Marijos užtarimo.


Laiško iniciatoriai tikintieji iš įvairių Lietuvos vyskupijų: Marius Parčiauskas, Jurgis Jonaitis, Andrius Balsevičius, Arnas Ivanavičius, Audrius Makauskas, Rokas Gasparaitis, Kęstutis Choromanskis, Audrius Pečiulaitis.


 Laišką pasirašė 528 tikintieji.

Laiškas buvo išsiųstas Lietuvos Vyskupų Konferencijos bendruoju el. pašto adresu, asmeniškai kiekvienam vyskupui ir paprastu paštu.